Tėvams apie psichologą

Ką mokinio tėvai turi žinoti apie mokyklos psichologą?

 Psichologas– tai specialistas, pasiruošęs išklausyti žmogų, turintį psichologinių sunkumų, padėti jam rasti išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasijusti geriau. Psichologas nėra gydytojas, jis neskiria gydymo ir neišrašo vaistų. Jai kreipiatės į psichologą, tai jokiu būdu nereiškia, kad Jūs esate silpni ar prastesni tėvai. Priešingai, tai gali reikšti, kad Jūs esate sąmoningi, įsitraukę ir aktyviai sprendžiate Jūsų vaiko gyvenime kylančias problemas. Tai neturi trukti amžinai. Vaikams ar tėvams neretai užtenka apsilankyti keliose psichologo konsultacijose, kad šeimos gyvenime atsirastų pastebimų teigiamų pokyčių. Nereikėtų bijoti, kad Jūsų vaikui bus užklijuota etiketė „buvo pas psichologą“. Psichologai laikosi konfidencialumo principo ir tai, kas pasakoma jų kabinete, ten ir lieka (su keliomis išimtimis).

Į psichologą galite kreiptis dėl šių vaikų patiriamų psichologinių sunkumų:

  • Vaikas turi emocinių sunkumų. Tai yra, pastebite ilgalaikę prastą vaiko nuotaiką: vaikas prislėgtas, vis liūdnas, dažnai verkia, jaučiasi vienišas, irzlus, labai jautrus, greitai, dažnai ir stipriai supyksta, jo nuotaikos labai greitai keičiasi. Emociniai vaikų sunkumai gali pasireikšti ir dažnais sveikatos skundais nors gydytojai nenustato jokios ligos; skundai ypač padažnėja vaikui nerimaujant jam nepalankiomis aplinkybėmis (ryte prieš einant į mokyklą, per atsiskaitymus mokykloje, kilus konfliktui su šeimos nariais ar draugais ir pan.).

  • Vaikas turi adaptacijos sunkumų. Tai yra, jam sunku priprasti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, tokių kaip tėvų skyrybos, patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas. Visiems vaikams reikia laiko priprasti prie tokių didelių gyvenimo pokyčių, jie gali jaustis liūdni, pasimetę ar pikti, tad tėvai turi būti kantrūs ir padėti vaikui. Vis dėlto jei vaikas ilgesnį laiką negali susitaikyti su pokyčiais, verta kreiptis pagalbos.

  • Vaikas išgyvena potrauminį stresą dėl patirtų siaubingų, sukrečiančių įvykių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai sunki paties vaiko ar artimojo liga, patirta prievarta.

  • Vaikas turi elgesio sunkumų. Tai yra, Jums niekaip nepavyksta suvaldyti vaiko elgesio: vaikas neklauso, nesilaiko taisyklių namuose ir mokykloje, yra impulsyvus (apimtas emocijų elgiasi neapgalvotai), pratrūksta pykčiu ar apgalvotai gąsdina kitus, skriaudžia vaikus ar gyvūnus, tyčia gadina daiktus, vagia.

  • Vaikas turi bendravimo sunkumų: yra uždaras, vengia bendravimo; nepasitiki savimi, itin įsitempęs, drovus socialinėse situacijose, nori draugauti, bet nepavyksta susirasti draugų, patiria bendraamžių patyčias.

  • Vaikas turi mokymosi sunkumų: jam sunku mokykloje mokytis, susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus, nesupranta mokytojų aiškinimo, vis gauna prastus pažymius, nebenori mokytis, vengia eiti į mokyklą, neatlieka namų darbų, bėga iš pamokų.

  • Vaikas turi valgymo sunkumų: įsitikinęs, kad yra per storas, nors taip nėra, siekia numesti svorio valgydamas labai mažai arba labai daug sportuodamas; persivalgo ir paskui išvemia maistą; turi labai siaurą maisto racioną.

  • Namuose kyla šeimos santykių sunkumų: sunku suprasti vaiką, su juo susitarti, vaikai nesutaria tarpusavyje, dažnai pešasi, kyla konfliktai su kitais šeimos nariais.

Mamų ir tėčių šeštas jausmas labai dažnai yra teisus ir jie pastebi labai mažus, bet jau nerimą keliančius savo vaikų pasikeitimus, kuriuos svarbu aptarti su specialistu. Tad jeigu jau svarstėte apie galimybę kreiptis į psichologą, galbūt tai yra gera mintis.